- atryti
- atrýti vksm. Kõl lapiùkai maži̇̀, ji̇́ems patiẽkiamas jaũ sukramtýtas ir prarýtas mai̇̃stas, kurį̇̃ mótina čia pàt atrỹja.
.
.
atryti — tr. 1. N, [K], J, Ob, DŽ1 ką prarytą iš skrandžio išstumti atgal: Priryja ir vėl atryja vaikami [gandras varles] Lp. Atrijęs kremtu B. Kad vaikai maži, į snapą atrỹna i vem[ia] į gerklikę LKT133(Plik). Kol vaikai (lapiukai) maži, jiems… … Dictionary of the Lithuanian Language
atryti — ãtryti, ija, ijo intr. daug valgyti … Dictionary of the Lithuanian Language
išryti — 1. tr. Sut, N godžiai išėsti: Artipilnį viedrą [kiaulė] išrỹna, gerai ėda Krš. Kiaule, kiaule, kam tu bobai tešlą išrijaĩ? LKT375(Lzd). Gaidys išrijo ten visus miltus ir laukia, kol jį kas paleis LTR(Šmk). Paršai pieną išrìjo, išrìjo Mžš. ║… … Dictionary of the Lithuanian Language
apryti — tr. 1. apėsti, apgraužti: Karvės burokus aprìjo Ds. 2. pajėgti suėsti: Vienas paršelis neaprỹja bulbų, daug šiemet yra Dglš. 3. refl. daug suėsti: Apsrìs telyčia dobilų Dglš. 4. menk. didumą suvalgyti: Ligi visa aprìs, da galės paūžt Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
atryjinėti — iter. dem. atryti 1: Net gyvuliai liovė savo gramą gromuloję, balsu atrijinėję ir dūsavę; ir jie dabar snaudė Vaižg. ryjinėti; atryjinėti; nuryjinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
atsiatryti — atsiãtryti atsivalgyti: Atsiãtriju Tvr. Suvalgiau pintinelę uogų, atsiãtrijau, kiek tik norėjau Ad. atryti; atsiatryti … Dictionary of the Lithuanian Language
atspringti — atspriñgti intr. 1. Jž užspringus ką atryti, išspjauti: Suduok su kumste par kuprą, ir atsprings Lk. Užspringęs buvo [šuniukas], ana vėl atspriñgo Lp. 2. refl. menk. atsivalgyti: Nerėk gi, duosiu, galėsi atsispriñgt, kiek norėsi Paį. springti; … Dictionary of the Lithuanian Language
atvemti — atvemti, àtvemia, atvėmė intr., tr. 1. Vkš kiek išvemti: Àtvemia, apprausk vaiką DrskŽ. Vaikas tol žindo, kol atvėmė Skdv. Turì atvemti tų [skrandžio] sulčių Rdn. Atvemsta jau su kraujais, mirs Dr. | refl.: Vandens išgėrė, tai paskui tik… … Dictionary of the Lithuanian Language
išvemti — išvemti, ìšvemia, išvėmė 1. tr., intr. R, R48,199,228, MŽ64,265,304, Sut, N, K, LL295, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Arm, Kvr vemiant pašalinti: Kas negali išvemti, tas gokši J. Kliokt išvemsu burną – pati rūgštis Krš. Jug kai vemì, iš skrandžio gali… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuryti — 1. tr. SD272,296, R, K, M, DŽ sukramtytą, susmulkintą maistą ar ką kitą pro ryklę nustumti į skrandį: Ana nurìjo kąsnį J. Metylių žiedų suvalgau, nurynù Grz. Kaklu sirgo, dar gal nuryti N. Nuryk kąsnį, o paskui šnekėk Jrb. Kaip nurijau tą… … Dictionary of the Lithuanian Language